dygterėti

dýgterėti, -ėja (-ia [K]), -ėjo žr. dygtelėti 2: Man šone dýgterėjo Ds. Dýgterėjo po širdimi (po širdies), ir pasidarė silpna Krk. | prk.: Bet čia ir vėl lyg aštrus peilis dygterėjo sąžinės balsas I.Simon.